Atnaujinta: 2024 m. spalio 10 d.
LOGOPEDAS
Teikia kryptingą ir efektyvią specialiąją logopedinę pagalbą mokiniams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų. Šalina mokinių kalbėjimo ir kalbos sutrikimus. Įvertina mokyklos mokinių specialiuosius ugdymo(si) poreikius ir raidos ypatumus. Sudaro sąlygas galimų sutrikimų prevencijai. Formuoja teigiamą mokyklos bendruomenės požiūrį į specialiuosius ugdymo(si) poreikių turinčius mokinius.
SPECIALUSIS PEDAGOGAS
Teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padeda įgyti bei tobulinti kompetencijas, reikalingas praktiniame gyvenime, teikia individualią pagalbą mokiniui, įsisavinant ugdymo turinį, skatina mokinių kūrybiškumą, atliekant užduotis klasėje bei namuose, teikia rekomendacijas mokytojams, rengiant pritaikytas ir individualizuotas programas, bendradarbiauja su ugdymo proceso dalyviais: mokytojais, kitais pagalbos mokiniui specialistais, tėvais, aptariant vaiko mokymosi pasiekimus, sunkumus.
SOCIALINIS PEDAGOGAS
Dirba individualų arba grupinį darbą su vaiku, tėvais (globėjais), pedagogais ir kitais mokykloje dirbančiais specialistais. Vykdo saviraiškos ir mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, emocinių ir elgesio bei kitų problemų sprendimo prevencines programas. Padeda tėvams (globėjams) ugdyti vaiką: suprasti jo socialinius ir psichologinius poreikius, geriau suprasti vaiko, turinčio vystymosi sunkumų, poreikius, tėvų teises ir pareigas. Informuoja tėvus apie jų teisę gauti socialinę – pedagoginę pagalbą. Bendradarbiauja su klasių mokytojais, pedagogais, specialistais, mokyklos administracija, sprendžiant vaikų socialines – pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų. Rūpinasi vaikų socialinių įgūdžių ugdymu. Palaiko ryšius su įvairiomis valstybinėmis įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą.
PSICHOLOGAS
Rūpinasi mokinių ir kitų mokyklos-darželio bendruomenės narių psichine sveikata, vykdo emocinių ir elgesio sunkumų prevenciją, skatina teigiamą požiūrį į psichologinę pagalbą ir, bendradarbiaujant su kitais mokyklos ir specialistais, siekia efektyviausios kompleksinės pagalbos mokiniams.
Informacija apie pagalbos gavėjus, jų problemos turinį ir teiktą pagalbą laikoma konfidencialia. Teisės aktų numatyta tvarka ji gali būti teikiama švietimo pagalbos specialistams ir (ar) kitiems asmenims, kurie yra susiję su mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų sprendimu (nepažeidžiant psichologo profesinės etikos reikalavimų).
VAIKO GEROVĖS KOMISIJA
Organizuoja ir koordinuoja prevencinį darbą, švietimo pagalbos teikimą, kuria saugią ir palankią vaiko ugdymui aplinką, pritaiko švietimo programas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir kt. Komisijos kompetencijoje – nagrinėti nesėkmingo mokymosi, mokinių nenoro ar baimės eiti į mokyklą priežastis ir imtis konkrečių veiksmų, kurie padėtų išspręsti šias problemas. Jos pareiga – analizuoti elgesio taisyklių pažeidimus, smurto, patyčių, žalingų įpročių, teisėtvarkos pažeidimų atvejus ir padėti mokytojams. Komisijos nariai sprendžia įvairias mokytojų ir vaikų santykių problemas, patarinėja tėvams. Ištikus netikėtam ar pavojingam įvykiui mokykloje, komisijos nariai organizuos krizės valdymo priemones, apie tai teiks informaciją mokyklos-darželio bendruomenei, atitinkamoms tarnyboms ir visuomenei.
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTAS
Teikia pirmąją medicinos pagalbą, stebi mokinių sveikatą, analizuoja ugdytinių sergamumą, teikia rekomendacijas, prižiūri higienos normų laikymąsi mokykloje, padeda formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius.
Mokykloje-darželyje įgyvendinama „Antro žingsnio“ programa
Tai socialinių emocinių įgūdžių lavinimo ir smurto prevencijos programa, kuri padeda mažinti vaikų agresyvų elgesį, moko tinkamai reikšti jausmus ir spręsti konfliktus, suprasti savo elgesio pasekmes. „Antras žingsnis“ – tyrimais paremta programa, skirta pradinių klasių vaikams. Programa – puikus įrankis mokytojams: dirbti įdomu tiek vaikams, tiek pedagogams, nes naudojamos įvairios veiklos formos (diskusijos, vaizdinė medžiaga, vaidmenų žaidimai).
Dalyvaudami programoje mokiniai:
- išmoksta savireguliacijos– tai padeda tinkamai ir produktyviai dalyvauti klasės darbe;
- išsiugdo empatiją– mokosi tvarkytis su savo stipriais jausmais ir spręsti konfliktus su kitais;
- mokosi emocijų valdymo– stiprių emocijų atpažinimas ir mokėjimas nusiraminti padeda save sukontroliuoti, nesielgti agresyviai;
- įgyja problemų sprendimo įgūdžių– tai padeda tinkamai spręsti bendraamžių tarpasmeninius konfliktus bei mažina impulsyvų ir agresyvų elgesį.
Bendrąja prasme – socialiniai emociniai įgūdžiai leidžia vaikams būti sėkmingesniems mokykloje, moko juos įsitraukti į saugios ir pagarbios mokyklinės aplinkos kūrimą. Socialinių emocinių įgūdžių turėjimas padeda išvengti netinkamo elgesio, bendraamžių atstūmimo, impulsyvumo ir pan. Paramos vaikams centro specialistai, koordinuojantys programos „Antras žingsnis“ įgyvendinimą Lietuvos mokyklose, moko pradinių klasių pedagogus dirbti su programa, suteikia reikalingą informaciją, mokymo gaires ir konsultuoja viso darbo metu. Išklausę mokymus, mokytojai pasirengia padėti vaikams pažinti ir suvaldyti pykčio jausmus, efektyviai spręsti problemines situacijas, įtraukti į bendrą darbą tėvus.
Programoje naudojamos medžiagos sudėtis
Programos vykdymui naudojama metodinė medžiaga. Tai didelės, A3 formato kortos, kurių vienoje pusėje yra tekstas, reikalingas mokytojui, o kitoje – fotografija. Pirmoje klasėje naudojamos 26 kortos, antroje – 22, trečioje – 18 ir 4 klasėje – 26. Pagal kortose pateiktą tekstą mokytojas veda pamokėlę, kuri vyksta 30 – 40 minučių. Į mokytojo paketą įeina video juosta arba DVD, kurioje pateikiamos 5 vaizdinės pamokėlės dalys, taip pat trys plakatai, būtini mokantis tvarkytis su savo jausmais ir spręsti problemas: „Nusiraminimas“, „Ką daryti, kai esi piktas“ ir „Kaip spręsti problemas“.
„Antras žingsnis“ papildomų užsiėmimų idėjų taikymas
Būtinų gyvenimui socialinių bei emocinių įgūdžių vaikai mokomi modeliuojant gyvenimiškas situacijas, kartojant išmoktus įgūdžius bei teigiamai pastiprinant naujų įgūdžių išmokimą. Mokiniai stebi demonstruojamą vaizdinę medžiagą (nuotraukas, video filmukus), dalyvauja diskusijoje, kurios metu aptaria situaciją, mokosi įvardinti iškilusią problemą, ieško teisingų problemos sprendimo būdų. Tam, kad vaikai išmoktų įgytas teorines žinias pritaikyti realiose gyvenimiškose situacijose, naudojami vaidmenų žaidimai. Vaidindami vaikai išmoksta pasakyti „ne“, išsirinkti sau tinkamą nusiraminimo būdą, supranta, kaip jaučiasi atstumtasis.
Mokykloje-darželyje įgyvendinama „Zipio draugai“ programa
Tarptautinės programos „Zipio draugai“ tikslas – padėti 5–6 metų vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės vaikų emocinės savijautos.
Programa „Zipio draugai“ moko vaikus, kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti. Moko vaikus empatijos, susirasti draugų, kreiptis paramos ir ją priimti bei padėti aplinkiniams. Padeda ne tik nesileisti būti patyčių aukomis, bet ir patiems netapti priekabiautojais.
Programa padeda pedagogams tobulinti darbe reikalingas socialinę, socioedukacinę bei mokinių motyvavimo ir paramos jiems kompetencijas.
Specialistų nuomone, programa „Zipio draugai“ yra išskirtinė kitų prevencinių programų tarpe.
Programa ne kartą profesionaliai ir nepriklausomai vertinta, siekiant įsitikinti, ar ji tinkamai įgyvendinama, ar daro poveikį. Vienoje iš pateiktų ataskaitų, vertintojai rašė: „Įvertinimo rezultatai rodo, kad programa žymiai pagerina vaikų gebėjimus spręsti kasdien iškylančius sunkumus, stiprindama bendradarbiavimą, gebėjimą atjausti bei sumažina elgesio problemas.“ Lietuvoje buvo atlikta ir daugiau vertinimų, kurių metu buvo patikrintas ir patvirtintas programos išliekamasis poveikis vaikams.