Pirmadienį antrokai apsilankė Žemaičių Naumiesčio muziejuje ir susipažino su muziejininku Sauliumi. Vaikams jau senai buvo smalsu, ką muziejuje galima pamatyti, tad muziejininkas Saulius parodė daug senovinių daiktų. Oi, kaip teko pasukti galvas, kam šie daiktai reikalingi: ir bulvių tarkiams spausti, kad cepelinus padaryti, ir kavai skrudinti, ir daiktams sverti…
Muziejuje tiek įdomių daiktų, kad antrokai nutarė dar ne vieną kartą čia ateiti. O šįkart muziejininkas Saulius parodė, kaip senovėje žmonės rašydavo, koks raštas buvęs, kaip raidės atrodė ir pasiūlė pabandyti patiems su plunksnakočiu ar žąsies plunksna parašyti. Ar žinote, kodėl būtent žąsies? Ogi todėl, kad, skirtingai nuo daugelio kitų paukščių plunksnų, žąsies plunksnos kanalas sudarytas iš tam tikros akytos medžiagos, kurioje gerai rašalas laikosi, todėl žymiai rečiau reikia į rašalą merkti.
Buvo labai įdomu ir vardą, ir pavardę, ir miestelio pavadinimą bei daugelį kitų žodžių rašyti plunksna, tik kartais rašalo užtikšdavo, o nusausinus nemaža dėmė likdavo. Supratę, kaip sunku senovėje būdavo rašyti, vaikai nutarė, kad su šių dienų plunksnakočiais rašyti vienas malonumas. Dėkojame muziejininkui Sauliui už įdomią pamoką ir laukiame kitų susitikimų. Sonata Lidžiuvienė ir Sonata Vilčiauskienė
